Didelį pagreitį įgavęs miestą ir kiną jungiantis projektas „Kinas mieste, miestas kine“
baigiasi. Kauno žiūrovai antradienį kviečiami palydėti vasaros paskutinėje kino peržiūroje. Žaliakalnyje,
Kauno kolegijos J. Vienožinskio menų fakulteto kieme, bus rodomas italų filmas apie šių dienų Romą
„Brangus dienorašti“.
„Beveik tris mėnesius Vilniuje ir Kaune vykusios filmų peržiūros jau tapo miestų kultūros dalimi.
Per šį laiką parodėme daugiau nei 20 filmų, surengėme 30 peržiūrų, kuriose dalyvavo tūkstančiai
žiūrovų, – sakė „Kinas mieste, miestas kine“ programos sudarytojas Dainius Makūnas.
– Kino ekranas keliavo erdve ir laiku, buvo įsikūręs ir ant Nemuno, ir ant Neries krantų,
šimtamečių bažnyčių kiemuose, kvartaluose, menančiuose jų gatvėmis vaikščiojusias
įvairiausias Europos tautas. Kartu su žiūrovais, pasitelkdami kiną, „atrakinome“ du Lietuvos
didmiesčius ir pažadinome jų gilias ir įvairialypes istorijas.“
Trijų dalių itališkoje dramoje „Brangus dienorašti“ (rež. Nanni Moretti, 1993)
bus kalbama tik pirmuoju asmeniu – filmo pagrindinio herojaus vardu. Pirmojoje dalyje –
pasivažinėjimai „Vespa“ Romos ir jos priemiesčių gatvėmis. Antrojoje – autorius-herojus
vyksta į salą aplankyti seno bičiulio. Autobiografinė ligos ir gydymo istorija pasakojama trečiojoje
dalyje.
Dienoraščiui patikimos slaptos mintys, troškimai, baimės, košmarai, itin intymūs
režisieriaus patyrimai ir išgyvenimai, net jo kova su vėžiu. Žiūrovui belieka mėgautis
nepretenzingu ir nenuobodžiu pasaulio vaizdu, lipdomu iš nuotrupų, paskirų vaizdinių, pamąstymų
paraštėse.1994 m. filmas laimėjo Kanų kino festivalio prizą už režisūrą.
„Kinas mieste, miestas kine“ Kaune vyks antradienį 21.30 val. Filmo peržiūra nemokama.
„Kinas mieste, miestas kine“ organizuoja VšĮ „Meno avilys“. Kino dirbtuves
organizuoja VšĮ „Vaizdų kultūros studija“. Projektas yra nacionalinės programos
„Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ dalis. Filmų peržiūros Kaune yra remiamos
Kultūros rėmimo fondo.
Sostinėje praėjusią savaitę įvyko paskutiniosios „Kinas mieste, miestas kine“ peržūros.
Tačiau Kaune filmai bus rodomi dar dvi savaites. Šį antradienį kauniečiai kviečiami į Žaliakalnį,
Kauno kolegijos J. Vienožinskio menų fakulteto kiemą (A.
Mackevičiaus g. 27), pasimėgauti itališko kino dvasia.
Kino ekranuose Kauno miesto gyventojai šią ir kitą savaitę išvys filmus, kuriuos jungia
Romos – Amžinojo miesto tema. Antradienį žiūrovams bus pristatytas filmas „Roma – atviras miestas“
(rež. Roberto Rossellini, 1945), vadinamas itališko neorealizmo šedevru.
Antifašistinė drama nufilmuota karo nusiaubtos Romos gatvėse. Filme atkuriami 1944-ieji, kai
Italijos sostinė buvo paskelbta miestu be karinių objektų ir gynybinių įtvirtinimų. Juostoje jaudinančiai
pasakojama apie italų rezistenciją, tikroviškai perteikiamas nesaugumo ir baimės jausmas. Filmo
dialogai ir scenos buvo kuriami filmavimo metu. 1946 m. juosta buvo įvertinta Kanų kino festivalyje ir
pelnė Didįjį prizą.
„Kinas mieste, miestas kine“ Kaune vyksta kiekvieną vasaros antradienį 21.30 val Visi
renginiai yra nemokami. „Kinas mieste, miestas kine“ organizuoja VšĮ „Meno
avilys“. Kino dirbtuves organizuoja VšĮ „Vaizdų kultūros studija“. Projektas yra
nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ dalis. Filmų peržiūros
Kaune yra remiamos Kultūros rėmimo fondo.
Šią savaitę Vilniaus kultūrinio gyvenimo dalimi tapęs projektas „Kinas mieste, miestas
kine“ sostinėje parodys paskutinę programą. Trečiadienį ir ketvirtadienį stovėjimo aikštelėje prieš sporto rūmus – legendinio kino
kūrėjo Artūro Baryso-Baro bei Valdo Navasaičio ir Giedrės Beinoriūtės filmai.
Tuo tarpu Kaune kino peržiūros tęsis dar tris savaites. Šio antradienio vakarą žiūrovai vėl
laukiami Vilijampolėje, Sąjungos aikštėje. Čia bus pristatyta Lenkijoje sukurta muzikinė komedija
apie žydų bendruomenės papročius „Mamelė “ (rež.
Joseph Green, Konrad Tomas, 1938). Istoriniame žydų rajone žiūrovai stebės tarpukario Lodzėje gyvenančių
žydų gyvenimą, kuris atsiskleis visomis spalvomis: naktiniai klubai ir nusikaltėlių pasaulis, religinės
šventės ir šeimyniniai papročiai.
Vilniečiai trečiadienį išvys spalvingos Vilniaus senamiesčio bohemos asmenybės – Artūro Baryso-Baro filmus . Tai –
visiškai naują požiūrį į pasaulį atskleidžiantys filmai. Šis unikalus kino menininkas kūrė
naują banalybę, beprasmybę, kaukę ir šypseną, sąmoningai nesiūlydamas jokio pozityvaus sprendimo.
Pasak Baro bičiulio rašytojo Algimanto Lyvos, režisierius bandė sukeisti vertybes vietomis –
nesąmones suvokti kaip tiesą, o lozungus paversti kliedesiais.
Ketvirtadienio peržiūroje – du šiuolaikinio Lietuvos kino atstovų darbai. Valdo Navasaičio
ir Mariaus Ivaškevičiaus dokumentinis filmas „Dviese ant
tilto“ naujai pažvelgia į vieną seniausių Vilniaus Žaliąjį
tiltą, ant kurio įsikūrusios sovietinės skulptūros iki šiol provokuoja aistringas diskusijas.
Filme susidurs trys pozicijos. Vienai atstovauja skulptorius, negalintis suprasti, kas bendra tarp jam
antipatiškų gėjų ir jo kūrinio, nulipdyto šventai tikint sovietiniais idealais ir jiems
aukojant triūsą, dabar išgyvenantis buvusios ideologijos mirtį. Kitoje barikadų pusėje –
naujieji ideologai, manantys, kad visus sovietinius monstrus būtina kuo skubiausiai keisti tautiniais.
Trečią poziciją atstovauja gėjų judėjimo Lietuvoje lyderiai, mėginantys įtvirtinti savo padėtį pasaulyje,
kuriame viešpatauja heteroseksualai.
Dokumentinė juosta „Troleibusų
miestas“ (rež. G.Beinoriūrė, 2002) pakvies ironiškai pažvelgti į Vilniaus –
„troleibusų miesto“ – gyventojus. Tai filmas, kurio pagrindiniai herojai - visuomeninio
transporto kontrolieriai ir „zuikiai“. Tiek tikrintojai, tiek sugautieji keleiviai be bilieto
kas kartą atsiduria konfliktinėje situacijoje, kurioje atsiskleidžia socialinės ir net egzistencinės
problemos, žmonių charakteriai, jų nuoskaudos, silpnybės, svajonės bei santykis su aplinka.
Šią savaitę kino peržiūra Kaune vyks antradienį, Vilniuje – trečiadienį ir ketvirtadienį.
Visi renginiai yra nemokami, pradžia – 21.30 val.
„Kinas mieste, miestas kine“ organizuoja VšĮ „Meno avilys“. Kino dirbtuves
organizuoja VšĮ „Vaizdų kultūros studija“. Projektas yra nacionalinės programos
„Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ dalis. Filmų peržiūros Kaune yra remiamos
Kultūros rėmimo fondo.
Projektas „Kinas mieste, miestas kine“ šią savaitę Vilniaus žiūrovus pasitiks su
avangardinių filmų programomis miesto tema. Peržiūros vyks stovėjimo
aikštelėje priešais Vilniaus koncertų ir sporto rūmus
(Rinktinės g. 1) . Trečiadienį kino mylėtojų laukia prancūzų ir lenkų avangardas, o ketvirtadienį
– vieno iškiliausių JAV eksperimentinio kino kūrėjo Stano Vanderbeeko filmai.
Kauniečiai antradienio vakarą kviečiami į Sąjungos aikštę
Vilijampolėje žiūrėti filmo apie Rytų Europos žydus „Vilniaus
partizanai“ (rež. Joshua Waletzky, 1986). Šioje Kauno
dalyje, kadaise buvusioje atskiru miesteliu, XIX amžiuje gyveno, mokėsi ir prekiavo žydų tautybės
gyventojai. Dokumentinė juosta „Vilniaus partizanai“ nukels į Lietuvos sostinę Antrojo
pasaulinio karo metais ir papasakos apie Vilniaus geto gyventojų išgyvenimus.
Trečiadienio vakarą Vilniaus koncertų ir sporto rūmų erdvėje – dadaistinis René Clair kino
koliažas be jokio siužeto pavadinimu „Antraktas“ . Režisierių
išgarsinusioje juostoje pasirodo
gausybė garsių avangardo menininkų: Francisas Picabia, Man Ray‘us, Marcelis Duchampas, Erikas Satie
ir kiti. Visos „avangardistu-akademiku“ vadinamo R. Clair juostos pažymėtos ypatingu
stiliumi: lengvumu, poetiškumu, šviesia melancholija, subtiliu humoru, nežabota fantazija
ir meile gimtajam Paryžiui.
Tolimesnėje vakaro programoje – lenkų avangardistų filmas „Padoraus žmogaus nuotykis“ apie... padoraus žmogaus nuotykį. Vienas
jo autorių S. Themersonas suvokė kiną kaip vizualų nuotykį, turintį sulaužyti žiūrovo pasitenkinimą
savimi ir kankinti jo vaizduotę. Kinas esąs ne tai, kas vyksta ekrane, o tai, kas vyksta žiūrovo galvoje
ir jo jausmuose. Chaosą aukštinantys S. Themersono filmai priešinasi mąstymo stereotipams.
Nors gimė Rumunijoje, Jean'as-Isidore'as Isou buvo prancūzų rašytojas, kino kūrėjas ir
kritikas, radikalaus avangardinio letristų judėjimo iniciatorius. Kaip tik pirmasis režisieriaus filmas
„Traktatas apie seiles ir amžinybę“ , kuris
užbaigs trečiadienio programą, kartu yra letristų kino manifestas. Trijų dalių eksperimentinėje juostoje
kūrėjas įkūnija save patį – jauną estetą, kvestionuojantį kino kūrimo taisykles. Filmas Kanų kino
festivalyje sukėlė riaušes, kurias išvaikyti teko kviesti gaisrinę.
Apie JAV avangardinio kino kūrėją Staną Vanderbeeką
, kurio filmai Vilniuje bus rodomi ketvirtadienį, jo kolega Jonas Mekas yra pasakęs: „ Jis yra
vienas iš nedaugelio tikrų kino menininkų – poetas, klounas, besijuokiantis žmogus Bombos
amžiuje“. S. Vanderbeeko kino darbai stebina savo įvairove, originalumu, išradingumu,
sugebėjimu derinti technikos išradimus ir meninius ieškojimus su filosofiniais tyrinėjimais
apie vaizdų suvokimą. Pavyzdžiui, satyrinė politinė-socialinė juosta „Science Friction“
sukurta iš stopkadrų, tyrinėja masinių informacijos priemonių, technologinių naujovių įtaką
visuomenei.
Avangardinio kino ekranas veiks stovėjimo aikštelėje priešais Vilniaus koncertų ir sporto
rūmus. 1971 m. pastatyto betoninio pastato originali konstrukcija 1973-aisiais pripažinta pasauliniu
išradimu bei apdovanota už originalų inžinerinį sprendimą. Šis sovietinio modernizmo
simbolis ilgainiui tapo vilnietiško identiteto dalimi.
Šią savaitę kino peržiūra Kaune vyks antradienį, Vilniuje – trečiadienį ir ketvirtadienį.
Visi renginiai yra nemokami, pradžia – 21.30 val.
„Kinas mieste, miestas kine“ organizuoja VšĮ „Meno avilys“. Kino dirbtuves
organizuoja VšĮ „Vaizdų kultūros studija“. Projektas yra nacionalinės programos
„Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ dalis. Filmų peržiūros Kaune yra remiamos
Kultūros rėmimo fondo.
Šią savaitę „Kinas mieste, miestas kine“ vėl laukia kino mylėtojų naujai atrastoje
miesto erdvėje – Vilniaus pranciškonų (mažesniųjų brolių
konventualų) vienuolyno kieme . Žiūrovus pasitiks dramatiški prancūzų filmai, nukeliantys į
ne tik romantika ir meile, bet ir vienatve dvelkiantį miestą – Paryžių. Trečiadienį pristatomas
filmas apie samdomą žudiką „Samurajus“ , o ketvirtadienį
– drama apie poetišką dviejų žmonių meilę „Pont
Neuf meilužiai“ .
Kaune šią savaitę žiūrovams bus pristatyta vieno žymiausių Vokietijos režisierių Wimo Wenderso
juosta „Taip toli, taip arti“. Vienas pagrindinių filmo herojų – pats Berlynas po
sienos griūties. „Taip toli, taip arti“ –
poetiška sakmė, meilės žmonijai ir Berlynui prisipažinimas. Filme žiūrovai sutiks ne tik angelus
Damielį ir Kaselį, pažįstamus iš to paties režisieriaus filmo „Dangus virš
Berlyno“, bet ir save vaidinančius roko legendą Lou Reedą bei pirmąjį ir vienintelį Sovietų
Sąjungos prezidentą Michailą Gorbačiovą. Kino peržiūra vyks VDU svečių namų
kieme (Muitinės g. 7).
Vilniečiai trečiadienį išvys dramatišką kriminalinę dramą „Samurajus“
(Jeanas-Pierre'as Melville‘is, 1967). Tai 7-ojo dešimtmečio Paryžius – pilkas,
atšiaurus, net nekvepiantis romantika, lietingas didmiestis, kuriame vyksta mirtinai pavojingi
žaidimai. Filme pasakojama istorija apie samdomą žudiką Džefą Kostelo. Šaltakraujis
vienišius patenka į keblią situaciją: nužudžius džiazo klubo šeimininką, žudiką pradeda
persekioti ir policija, ir žmogžudystės užsakovai. Išsisukti gali padėti tik samurajaus
ištvermė, vyriškumas ir atsidavimas. Kaip rašoma samurajaus elgesio kodekse
„nėra didesnės vienatvės nei samurajaus, nebent tigro vienatvė džiunglėse“.
Ketvirtadienio peržiūroje bus pristatyta poetiška, skausmo ir vienatvės drama „Pont Neuf
meilužiai“ (Leos Caraxas, 1991). Ši juosta žiūrovus nukels ant seniausio Paryžiaus tilto,
paradoksaliai pavadinto Pont Neuf (Naujuoju tiltu). Nors tiltas uždarytas, tačiau čia gyvena žmonės,
bėgantys nuo savęs ir nuo viso pasaulio. Šioje „niekieno žemėje“ atsitiktinai
susitinka Alekas, klošaras, kartais rengiantis fakyro pasirodymus gatvėje, ir Mišelė,
ankanti dailininkė iš pasiturinčios šeimos. Čia ir prasideda jų meilės istorija.
Šią savaitę kino peržiūra Kaune vyks antradienį, Vilniuje – trečiadienį ir ketvirtadienį.
Visi renginiai yra nemokami, pradžia – 21.30 val.
„Kinas mieste, miestas kine“ organizuoja VšĮ „Meno avilys“. Kino dirbtuves
organizuoja VšĮ „Vaizdų kultūros studija“. Projektas yra nacionalinės programos
„Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ dalis. Filmų peržiūros Kaune yra remiamos
Kultūros rėmimo fondo.
Projektas „Kinas mieste, miestas kine“ kviečia paskutiniosiomis liepos dienomis apsilankyti
ypatingoje Vilniaus erdvėje: Vilniaus pranciškonų
(mažesniųjų brolių konventualų) vienuolyno kieme (Trakų g. 9/1). Šio vienuolyno ansamblis
glaudžiai susijęs su žydiška Vilniaus dalimi, be kurios neįsivaizduojama miesto istorija.
Trečiadienį ir penktadienį žiūrovai turės galimybę susipažinti su žydų kultūrą pristatančiais
filmais.
Kauniečiai antradienio vakarą kviečiami prisiminti vokiečių kultūrą – buvusiame vokiškame
kvartale žiūrėti Roberto Siodmako šviesų ir džiaugsmingą filmą apie tarpukario Berlyną „Sekmadienio žmonės“ . Peržiūra vyks
VDU svečių namų kieme (Muitinės g. 7), įsikūrusiame Kauno senamiesčio dalyje,
kurioje anksčiau gyveno vokiečių amatininkai ir pirkliai. Dėl to šis kvartalas buvo netgi
vadinamas „Vokios kampu“.
Tuo tarpu vilniečiai liepos 29-ąją, trečiadienį, pranciškonų vienuolyno kieme išvys
dokumentinę juostą „Vilniaus
partizanai“ , o penktadienį, liepos 31 d. vakarą – nuotaikingą muzikinę komediją „Mamelė“ . Pasak projekto „Kinas mieste,
miestas kine“ filmų programos sudarytojo Dainiaus Makūno, šią savaitę kino peržiūros primins
jidiš kultūrą, iki Antrojo pasaulinio karo klestėjusią Vilniuje.
Filmas „Vilniaus partizanai“ (rež. Joshua Waletzky, 1986) žiūrovus nukels į Lietuvos sostinę
Antrojo pasaulinio karo metu. Čia sutinkami partizanai – gyvi likę Vilniaus geto gyventojai. Filmas
ne tik atskleidžia istorinį kontekstą ir atgaivina žydų pasipriešinimo įvykius, bet ir kelia
visada aktualią moralinę dilemą: bet kokia kaina išsaugoti gyvybę ar rizikuoti, bet neprarasti
garbės? Kitaip nei daugelis filmų apie Holokaustą, "Vilniaus partizanų" pasakojimo centre
– ne beprasmės aukos ir nežmoniški žiaurumai, bet visa tai išgyvenusieji, pasirinkę
priešintis ir verčiau mirti su ginklu rankoje.
Penktadienio vakarą „Kinas mieste, miestas kine“ kviečia pasisemti smagios nuotaikos –
programoje Lenkijoje sukurta muzikinė komedija apie žydų bendruomenės papročius jidiš kalba (su
lietuviškais titrais) „Mamelė“ (rež. Joseph Green, Konrad Tomas, 1938). Tarpukario
Lodzėje gyvenančių žydų gyvenimas atsiskleis visomis spalvomis: naktiniai klubai ir nusikaltėlių
pasaulis, religinės šventės ir šeimyniniai papročiai. Lenkija - vienintelė Europos
šalis, kurioje buvo kuriami filmai jidiš kalba. „Mamelė" - paskutinis iš
jų.
Šią savaitę kino peržiūra Kaune vyks antradienį, Vilniuje – trečiadienį ir penktadienį. Visi
renginiai yra nemokami, pradžia – 21.30 val.
„Kinas mieste, miestas kine“ organizuoja VšĮ „Meno avilys“. Kino dirbtuves
organizuoja VšĮ „Vaizdų kultūros studija“. Projektas yra nacionalinės programos
„Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ dalis. Filmų peržiūros Kaune yra remiamos
Kultūros rėmimo fondo.
Šią savaitę kino gerbėjai Vilniuje vėl kviečiami į Švč. Trejybės bažnyčios ir bazilijonų vienuolyno kiemą Aušros Vartų gatvėje, kur bus rodomas Ukrainos kinas. Trečiadienį „Kinas mieste, miestas kine“ pristatomas filmas apie Černobylio katastrofą „Griūtis“, o ketvirtadienį – drama apie šių dienų Ukrainą „Automobilių plovėjai“.
Praėjusią savaitę Kaune įvykęs pirmasis kino seansas sulaukė milžiniško žiūrovų antplūdžio – Vytauto Žalakevičiaus filmą „Adomas nori būti žmogumi“ žiūrėjo šimtai žmonių. Šį antradienį Kaune, terasoje prie Nemuno krantinės, senosios Nemuno prieplaukos prieigose bus rodomas 1990 m. sukurtas filmas „Aš esu“ (rež. Romas Lileikis ir Stasys Motiejūnas) – vaikiškomis akimis pamatytas Vilnius permainų laikais.
Trečiadienį Vilniuje rodoma juosta „Griūtis“ (rež. Michailas Belikovas, 1990) – tai pirmasis vaidybinis filmas apie Černobylio atominės elektrinės katastrofą, sukrėtusią ir išgąsdinusią visą pasaulį. Juostoje atkuriami ne tik tragedijos įvykiai, bet ir žmonių, atsidūrusių ekstremalioje situacijoje, elgesys. Filmas pasakoja apie žurnalistą Aleksandrą Žuravliovą, po kelionės grįžtantį namo į Kijevą. Kasdienių rūpesčių, šeimos pasiilgęs Aleksandras nė neįtaria, kad netrukus negrįžtamai pasikeis ne tik jo, bet ir visų aplinkinių gyvenimas. Jis bando praskleisti paslapties uždangą, vyksta į avarijos zoną, tačiau kaip ir visi kiti lieka bejėgiu katastrofos liudininku, melo ir informacijos slėpimo auka.
Ketvirtadienį filmas „Automobilių plovėjai“ (rež. Volodymyr Tykhyi, 2001) žiūrovus nukels į dešimtojo dešimtmečio permainų laikų Kijevą, lydimą ekonomikos griūties ir didėjančio nusikalstamumo. Filmo istorija pasakojama trylikamečio paauglio akimis. Vaikai, kurie benzino kolonėlėje uždarbiauja plaudami automobilius, netikėtai įtraukiami į mafijos veiklą. Jie virsta nepalaužiama nusikaltėlių gauja. Įnikę į narkotikus, vaikai tampa žiaurūs ir atsikrato moralinių skrupulų. Vienintelė juos jungianti vertybė – tai solidarumas.
Į Švč. Trejybės bažnyčios ir bazilijonų vienuolyno kiemą „Kinas mieste, miestas kine“ kviečia neatsitiktinai. Ši vieta byloja apie unitų, dar vadinamų graikų apeigų katalikais, istoriją mūsų šalyje. Šiandien stipriausia unitų religinė bendruomenė yra Ukrainoje, todėl ir Vilniuje veikiantys bazilijonai glaudžiai susiję su šia šalimi. Šis vienuolyno architektūros ansamblis ir jame išlikę negausūs, tačiau nepaprastai vertingi meno paminklai atspindi viena šalia kitos nuo seno gyvavusių Rytų ir Vakarų krikščionybės bei kultūros tradicijų santykį.
Kino peržiūros Vilniuje vyksta kiekvieną vasaros trečiadienį ir ketvirtadienį, Kaune „Kinas mieste, miestas kine“ kviečia kiekvieną antradienį. Visi renginiai yra nemokami, seansų pradžia 21.30 val.
„Kinas mieste, miestas kine“ organizuoja VšĮ „Meno avilys“. Kino dirbtuves organizuoja VšĮ „Vaizdų kultūros studija“. Projektas yra nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ dalis. Filmų peržiūros Kaune yra remiamos Kultūros rėmimo fondo.
Projektas „Kinas mieste, miestas kine“ vasaros vidurį pažymės naujoje Vilniaus erdvėje. Švč. Trejybės bažnyčios ir bazilijonų vienuolyno kieme (Aušros Vartų g. 7 b) šį trečiadienį ir ketvirtadienį bus rodomas lenkų kinas. Kitą savaitę šioje unitų religiją menančioje erdvėje bus galima pamatyti filmus iš Ukrainos.
Šie maldos namai ir vienuolynas liudija stačiatikių ir katalikų junginio – unitų religijos
istoriją mūsų šalyje. Būtent istorija ir bus gija, jungianti penktosios savaitės „Kino
mieste, miesto kine“ filmų ciklo peržiūras. Šįkart bus sklaidomi pasakojimų apie kaimyninės
Lenkijos sostinę puslapiai.
Liepos 15-ąją, trečiadienį, kino ekrane – tamsios Antrojo pasaulinio karo meto Varšuvos
istorijos detalės Andrzejaus Wajdos filme „Kanalas“.
Ketvirtadienio vakarą programą tęs giedresnė Kazimierzo
Kutzo juosta „Atsivertėlis“.
„Kanalas“ nukels į paskutines 1944 m. Varšuvos sukilimo dienas. Vienos
iškiliausių Rytų Europos kino asmenybių A. Wajdos filmo epicentras – sukilėlių, pasislėpusių
nuo vokiečių miesto kanalizacijoje, dramatiškas bandymas kanalais pabėgti iš miesto.
Klaustrofobiška požemio aplinka, baimė, kentėjimas, mirtis – nuolatiniai pražūtingos
kelionės palydovai. Pabėgimo kelias veda nesibaigiančiais pragaro ratais gilyn į pragaištį.
Ši tikrais įvykiais paremta drama pelnė Kanų kino festivalio specialųjį žiuri prizą, BAFTA
apdovanojimas atiteko geriausiai debiutuojančiai aktorei Teresai Izewskai.
Ketvirtadienį žiūrovai bus sugrąžinti į netolimą praeitį, aštuntojo dešimtmečio pradžios
Lenkiją, kur paskelbta karinė padėtis. Tragikomedija „Atsivertėlis“ pasakoja provincialo
mieste istoriją. Tomekas, nenuovokus atvykėlis iš kaimo, įsidarbina didelėje gamykloje.
Viršininkas jo paprašo pasekti ir paskųsti, tuos, kurie dalyvaus neteisėtame
„Solidarumo“ mitinge. Tačiau rezultatas priešingas – Tomekas pats apkaltinamas
bendradarbiavimu su nelegalaus protesto dalyviais ir suimamas. Metamorfozė įvyksta atomazgoje: iš
lojalaus komunistų valdžiai piliečio Tomekas virsta savo šalies patriotu. Aktorius Zbigniewas
Zamachowskis už vaidmenį šiame filme Gdynės kino festivalyje pripažintas geriausiu aktoriumi.
Kino peržiūros Vilniuje vyksta kiekvieną vasaros trečiadienį ir ketvirtadienį 21.30 val. Kaune –
kiekvieną antradienį. Visi renginiai yra nemokami.
„Kinas mieste, miestas kine“ organizuoja VšĮ „Meno avilys“. Kino dirbtuves organizuoja VšĮ „Vaizdų kultūros studija“. Projektas yra nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ dalis. Filmų peržiūros Kaune yra remiamos Kultūros rėmimo fondo.
Vilniuje pagavęs palankų vėjo gūsį projektas „Kinas mieste, miestas kine” kitą savaitę kino
aitvarą paleis ir Kaune. Filmų peržiūros bus rengiamos įvairiose netikėtose miesto erdvėse:
Vilijampolėje, VDU svečių namų kiemelyje, Nemuno krantinėje ir Žaliakalnyje. Kaune nemokami miesto kino
vakarai vyks kiekvienos savaitės antradienį iki pat rugsėjo.
„Kinas mieste, miestas kine” prasidės liepos 14 dieną terasoje prie Nemuno krantinės,
senosios Nemuno prieplaukos prieigose. Čia bus galima išvysti lietuviško kino klasiką:
Vytauto Žalakevičiaus filmą „Adomas nori būti žmogumi“. Po savaitės žiūrovai galės čia
sugrįžti pasižiūrėti Romo Lileikio ir Stasio Motiejūno filmo „Aš esu“. Filmų pradžia
– 21.30.
„Laikinoji sostinė turi unikalias ir gilias miesto tradicijas, giliai susijusias su kitomis
kultūromis. Džiaugiamės, galėdami išryškinti šias sąsajas kino pagalba ir parodyti
Kauno žiūrovams ne tik lietuvių, bet ir Vokietijoje, Italijoje bei Izraelyje sukurtus filmus apie miestą,
- sakė VšĮ „Meno avilys”, organizuojančios kino peržiūras, direktorė Lina Kaminskaitė
– Jančorienė. – Tikime, kad padėsime kauniečiams iš naujo atrasti unikalias erdves ne
tik miesto centre, bet ir istoriniuose miesto rajonuose – Žaliakalnyje ir Vilijampolėje bei
prisiminti ten gyvenusius ir kūrusius žmones.“
Kitais vasaros antradienių vakarais kino peržiūros Kaune vyks mažiau pažįstamose erdvėse. VDU svečių namų
kieme (Muitinės g. 7) liepos pabaigoje ir rugpjūčio pradžioje bus rodomi vokiški filmai,
Vilijampolės Sąjungos aikštėje rugpjūtį bus rodomi Izraelio filmai, o vasaros pabaigoje
itališkas kinas atkeliaus į Žaliakalnį – Kauno kolegijos J.Vienožinskio menų fakulteto kiemą
(A. Mackevičiaus g. 27).
„Kinas mieste, miestas kine“ Kaune vyks kiekvieną vasaros antradienį 21.30val. Vilniuje kino
peržiūros vyksta kiekvieną trečiadienį ir ketvirtadienį. Visi renginiai nemokami.
„Kinas mieste, miestas kine” organizuoja VšĮ „Meno avilys”. Projektas yra
remiamas Kultūros rėmimo fondo. Visa programa – interneto svetaineje www.kinasmieste.lt.
Miestą ir kiną jungiantis projektas „Kinas mieste, miestas kine”, praėjusią savaitę sėkmingai
išvengęs lietaus, tęsiasi. Joninių savaitę Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus kiemelyje
– antroji lietuviškų filmų porcija
Šviesiausiam miesto vakarui, Joninėms, projekto rengėjai žiūrovams parengė kelionę laike į
septintojo dešimtmečio Vilnių su lietuvių kino klasika – Algirdo Aramino juosta „Kai aš mažas buvau“.
Ketvirtadienį kino peržiūros tęsis su Šarūno Barto sukurtu filmu „Koridorius”.
“Praėjusią savaitę startavęs kino peržiūrų ciklas iškart sulaukė ne tik žiūrovų, bet ir
gamtos palaikymo – nė vienos peržiūros nesutrukdė lietus, dėl kurio perspėjo sinoptikai, –
sakė VšĮ „Meno avilys”, organizuojančios kino peržiūras, direktorė Lina Kaminskaitė
– Jančorienė. – Šią savaitę žiūrovus dar kartą kviečiame pasižiūrėti gerų filmų į
savitą kino aurą puoselėjantį Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus kiemą. Kitą savaitę kartu su
kino žiūrovais ir vokiškų filmų programa atrasime naują Vilniaus erdvę - Lietuvos evangelikų
reformatų bažnyčios skverą.“
Visus projekto „Kinas mieste, miestas kine“ filmus vienijanti miesto tema nebus
pamiršta ir šįkart. Filmas „Kai aš mažas buvau” įsimylėjusių juostos
herojų žvilgsniu atskleis septintojo dešimtmečio Vilniaus atmosferą. Filme skleisis dviejų
jaunuolių žaviai naivi pirmosios meilės istorija. Įsimylėjėlius Eglę ir Tomą lydės laki vaizduotė ir
pavydo kančios.
Kuriant filmą buvo stengiamasi atsiriboti nuo tuometinės sovietinės tikrovės, todėl rodomas savitas,
charakteringas miestas su ne mažiau savitais jo personažais. Pasak kino kritiko Sauliaus Macaičio,
„Kai aš mažas buvau“ tapo embleminiu 7-ojo dešimtmečio kartos kūriniu.
Ketvirtadienį Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus kiemelyje bus rodomas turbūt vieno
ryškiausių naujosios kinematografininkų kartos atstovų Šarūno Barto fimas
„Koridorius" . Filme – 1991-ųjų sausio įvykiai Vilniuje. „Koridorius“
minimalistine forma kuria praeities ir dabarties asociacijų mozaiką. Filme užčiuopiamas skausmingai
juntamas laiko lūžis, pasklidęs susirinkusių žmonių minioje. „Amžina yra tuštybė
kasdieninėje mūsų kelionėje koridoriumi. Mes atidarome daugybę durų, ieškodami šviesaus
žvilgsnio“, – taip pristato filmą jo kūrėjai.
Kino peržiūros Vilniuje vyks kiekvieną vasaros trečiadienį ir ketvirtadienį. Kaune, kuriame „Kinas
mieste, miestas kine” startuos liepos 14 dieną, kino peržiūros vyks kiekvieną antradienį. Visi
renginiai nemokami.
„Kinas mieste, miestas kine“ įžengia į trečiąją savaitę. Šįsyk filmų peržiūros
persikelia į Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios skverą,
esantį Pylimo g. 18 , kur bus rodomos vokiečių režisierių juostos.
Liepos 1-ąją žiūrovai kviečiami švęsti sekmadienį kartu su trečiojo dešimtmečio herojais
berlyniečiais iš Roberto Siodmako filmo „Sekmadienio
žmonės“ . Ketvirtadienio vakarą kino vakarus pratęs Wimo
Wenderso juosta „Taip arti, taip
toli“ .
Į Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios skverą perkeltame kino ekrane siekiama atskleisti
lietuviškos ir vokiškos kultūrų sąsajas. Simboliška ir tai, kad šios
bažnyčios pastate sovietmečiu veikė kino teatras „Kronika“, kuriame buvo rodomi
dokumentiniai filmai.
Visus projekto „Kinas mieste, miestas kine“ filmus vienija miesto tema. Dainius Makūnas,
filmų programos sudarytojas, sakė: „Jei reikėtų pasirinkti vieną miestą, kuris geriausiai atspindi
XX a. Europos istoriją, juo be abejonės taptų Berlynas. Per praėjusį šimtmetį šis miestas
išgyveno iki tol neįsivaizduojamas transformacijas.“
„Sekmadienio žmonės“ žiūrovus nukels į „auksinių trisdešimtųjų“ pabaigą,
audringą Berlyno plėtros laikotarpį. Daugiakultūris miestas tapo Europos pramonės, mokslo, kultūros
centru, kuriame klestėjo menai, architektūra, literatūra, muzika ir kinas. „Sekmadienio
žmonės“ kone tobulai atskleidžia unikalią didmiesčio nuotaiką, kuri negrįžtamai pasikeis
nacionalsocialistams laimėjus rinkimus. Šis nedidelio biudžeto filmas subūrė jaunus kino kūrėjus
– Robertą Siodmaką ir jo brolį scenaristą Kurtą, režisierius Edgarą Ulmerį, Fredą Zinnemanną ir
Billį Wilderį. Netrukus visi jie išgarsėjo Holivude.
Ketvirtadienio peržiūroje – viena žymiausių garsaus vokiečių režisieriaus Wimo Wenderso juosta
„Taip toli, taip arti“. Vienas svarbiausių filmo herojų – pats miestas po Berlyno
sienos griūties. Filme žiūrovai sutiks ne tik angelus Damielį ir Kaselį, pažįstamus iš to paties
režisieriaus filmo iš „Dangus virš Berlyno“, bet ir save vaidinančius roko
legendą Lou Reedą bei pirmąjį ir vienintelį Sovietų Sąjungos prezidentą Michailą Gorbačiovą. Filmo garso
takelyje skambės Lietuvoje gerai žinomas filmui sukurtas grupės „U2“ kūrinys „Stay
(Faraway, So Close!)“. Filmas „Taip toli, taip arti“ 1993 m. pelnė Kanų kino festivalio
Didįjį žiuri prizą.
Fotografijoje kadras iš R. Siodmak filmo "Sekmadienio žmonės".
Visą vasarą truksiantis miestą ir kiną jungiantis projektas “Kinas mieste, miestas kine” prasideda jau šį trečiadienį. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus kiemelyje birželio 17 ir 18 dienomis bus rodomi lietuviški filmai.
Trečiadienį 21.30 val. vilniečiai ir miesto svečiai išvys lietuvių kino klasiką: Vytauto
Žalakevičiaus sukurtą filmą “Adomas nori būti
žmogumi” . Ketvirtadienį kino peržiūros tęsis su Romo Lileikio ir Stasio Motiejūno filmu “Aš esu” .
„Lietuvių kino klasiką pristatysime Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus kiemelyje
neatsitiktinai - muziejus turi sukaupęs išties unikalios ir išsamios informacijos apie kiną
Lietuvoje. Džiaugiamės galėdami rodyti žymius lietuvių kino klasikos darbus būtent šioje sostinės
vietoje, kur kiekvienas žiūrovas galės pajausti pulsuojančią lietuviško kino dvasią“, -
teigė VšĮ „Meno avilys”, organizuojančios kino peržiūras, direktorė Lina Kaminskaitė
– Jančorienė.
Visus projekto „Kinas mieste, miesas kine“ filmus vienija miesto tema. Taigi ir filme
“Adomas nori būti žmogumi” iš Kauno kilęs režisierius V.Žalakevičius su meile atkuria
gimtojo miesto atmosferą. Filme pasakojama apie lietuviškos tarpukario provincijos jaunuolį Adomą,
kuris atvyksta į laikinąją sostinę norėdamas "būti žmogumi". Jis svajoja išvažiuoti
drauge su mylima mergina Liuce į egzotišką užjūrio miestą, tačiau visos svajonės sudūžta,
atsitrenkusios į tikrovės sieną.
Pasak kino kritiko Sauliaus Macaičio, “Adomas nori būti žmogumi” - pirmasis meniškai
vientisas ir reikšmingas lietuvių vaidybinis filmas. Buitiniame to laiko sovietų kino fone
„Adomas nori būti žmogumi“ darė nelauktą grynai europinio filmo įspūdį.
Ketvirtadienį Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus kiemelyje bus rodomas jautrus vaidybinis Romo
Lileikio ir Stasio Motiejūno filmas „Aš esu“. Filmas pasakoja apie audringos
dramatiškos vaizduotės berniuką Joną, kuris siurbia į save aplinkui kunkuliuojantį miesto
gyvenimą, matydamas kai kuriuos žmones keliais veidais. „Aš esu“ - tai filmas tai ne
vien apie ankstyvą Jonuko bei visos lietuvių tautos įsisąmoninimą. Ekrane regime dar vieną visavertį
personažą - tai gyvybe trykštantis Vilniaus senamiestis.
Kino peržiūros Vilniuje vyks kiekvieną vasaros trečiadienį ir ketvirtadienį. Kaune, kuriame “Kinas
mieste, miestas kine” startuos liepos 14 dieną, kino peržiūros vyks kiekvieną antradienį. Visi
renginiai nemokami.
“Kinas mieste, miestas kine” organizuoja VšĮ “Meno avilys”. Kino dirbtuves
organizuoja VšĮ “Vaizdų kultūros studija”. Projektas yra nacionalinės programos
“Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009” dalis.
© 2009 Visos teisės saugomos.
VšĮ Meno avilys.
Sprendimas: TAPE