Roma - atviras miestas / Roma, cittá apperta
Roma - atviras miestas / Roma, cittá apperta

1945, Italija, drama,100 min.

Režisierius: Roberto Rossellini.
Scenarijaus autoriai: Roberto Rossellini, Federico Fellini, Sergio Amidei, Alberto Consiglio.
Operatorius: Ubaldo Arata.
Vaidina: Anna Magnani, Aldo Fabrizi, Marcello Pagliero, Nando Bruno, Giovanna Galletti ir kt.

Apdovanotas:

1946 m. Kanų festivalio Didysis prizas
1947 m. nominacija „Oskaro“ apdovanojimui už geriausią scenarijų

Roma. 1944–ieji. Italijos sostinė paskelbta „atviru miestu“. Karo metu tai reiškia – miestu be karinių objektų ir gynybinių įtvirtinimų. Gestapininkai ieško nacionalinio Pasipriešinimo judėjimo lyderio inžinieriaus Manfredžio. Šis pasislepia savo bičiulio spaustuvininko Frančesko ir jo nėščios sužadėtinės Pinos namuose. Frančesko kunigui Don Pietro perduoda Manfredžio pinigus, sukauptus Pasipriešinimo dalyviams. Vokiečiai surengia pasalą, apsupa namus, suima ir išsiveda Frančesko. Pina klykdama išlekia iš paskos, gatvėje ją nušauna. Manfredis pasislepia savo buvusios meilužės aktorės Marinos bute, tačiau ši įklimpusi į narkotikus ir išduoda Manfredį bei jo bendražygius savo „tiekėjai“, gestapo agentei. Manfredį ir kunigą Don Pietro suimami fašistų ir kankinami, tačiau neišsižada savo idealų ir tikėjimo.

„Tai filmas apie baimę, apie visuotinę baimę, bet, visų pirma, apie mano baimę. Man irgi teko bėgti, slėptis. Tai tokia baimė, dėl kurios netenki 34 kilogramų – iš siaubo ir bado. Tai ir norėjau parodyti šiame filme“, – yra sakęs R. Rossellini apie filmą „Roma – atviras miestas“.

Filmas nufilmuotas ne kino paviljonuose, o karo nuniokotose Romos gatvėse ir namuose. Filme vaidina neprofesionalūs aktoriai, išskyrus aktorę Anna Magnani. Pinos vaidmenį sukūrusi A. Magnani po šio filmo tapo nacionaline heroje ir italų neorealizmo veidu. Filmo dialogai, scenos buvo kuriami filmavimo metu. Siekis ekrane perteikti grubią gyvenimo faktūrą, karo išvargintos Italijos realybę būdingas naujam reiškiniui pasaulio kine – italų neorealizmui, kurio pradžią šis filmas ir ženklina.

Roberto Rossellini (1906–1977, Roma, Italija) – italų kino režisierius, vadinamas „italų neorealizmo tėvu“, tačiau jo kūrybinis kelias labai įvairus, skaidoma į keletą skirtingų laikotarpių. Karo metais R. Rossellini sukūrė propagandinę Musolinį šlovinančią trilogiją: „Baltas laivas“ (1941), „Pilotas grįžta“ (1942), „Žmogus su kryžiumi“ (1942). Paskutinėmis fašistinio režimo dienomis R. Rossellini pradėjo filmuoti „Roma – atviras miestas“ (1945), kuris laikomas italų neorealizmo manifestu. Netrukus pasirodė kiti garsūs neorealistiniai filmai: „Paisá“ (1946) ir „Vokietija, nuliniai metai“ (1948). Asmeninis ir kūrybinis ryšys su žymia švedų aktore Ingrid Bergman nužymi naują režisieriaus kūrybos laikotarpį, kurio metu buvo sukurti filmai: „Stromboli, Dievų žemė“ (1950), „Europa '51“ (1952), „Kelionė į Italiją“ (1954), „Baimė“ (1954, pagal S. Zweigo romaną). Šiuose filmuose keliami moralės bei religijos klausimai. Kiek vėliau R. Rossellini nufilmavo dokumentinį filmą apie Indiją „Indija, motina žemė“(1959). Domėjosi istorinėmis, karo temomis ir sukūrė juostas: „Žana D'Ark ant laužo“ (1954), „Tegyvuoja Italija“ (1960), „Liudviko XIV atėjimas į valdžią“ (1966). Pastatė šias ekranizacijas: „Vanina Vanini“ (1961, pagal Stendhalio romaną) ir kt. Kūrė ir švietėjiškus televizijos filmus.

Kultūra gyvai

Kinas mieste

2009 06 17 - 2009 08 21 / Europos kinas istoriniuose Vilniaus ir Kauno kiemuose

 




© 2009 Visos teisės saugomos.
VšĮ Meno avilys.

Sprendimas: TAPE