Samurajus / Le Samourai
Samurajus / Le Samourai


1967, Prancūzija, kriminalinė drama, 105 min

Režisierius: Jeanas-Pierre'as Melville'is
Scenarijaus autoriai: Jeanas-Pierre'as Melville'is, Georges'as Pellegrinas, pagal Joano McLeodo romaną
Operatorius: Henris Decaë
Vaidina: Alainas Delonas, François Périer, Nathalie Delon, Cathy Rosier ir kt.

Paryžius, 7-tasis dešimtmetis. Tačiau šioje juostoje jis nėra romantiškas meilės ir laisvės miestas. Veikiau pilkas, atšiaurus, lietingas didmiestis, kuriame vyksta mirtinai pavojingi žaidimai. Džefas Kostelo – samdomas žudikas. Šaltakraujis, mažakalbis, patyręs, protingas vienišius. Kostelo gauna užsakymą nužudyti džiazo klubo šeimininką. „Užsakymas“ įvykdomas. Kaip visada „švariai“, profesionaliai, nepaliekant jokių nusikaltimo pėdsakų. Kostelo sužadėtinė patvirtina jo alibi, klubo pianistė, sutikusi jį nusikaltimo vietoje, paliudija jo nemačiusi. Policijai tenka paleisti Džefą. Tačiau policijos komisaras įtaria, kad čia kažkas ne taip, ir liepia sekti Kostelo. Žmogžudystės užsakovai irgi persekioja Džefą, kaltina jį bendradarbiavimu su policija. Džefas turi gintis ir nuo vienų, ir nuo kitų. Jis įvaromas į kampą, iš kurio gali išvesti tik samurajaus ištvermė, vyriškumas ir atsidavimas.
„Nėra didesnės vienatvės nei samurajaus, nebent tigro vienatvė džiunglėse“, rašoma „Bušido“, samurajaus elgesio kodekse. Šiai kriminalinei istorijai režisierius suteikia mito atspalvį ir egzistencines potekstes. „Samurajus“ tapo ne vieno filmo įkvėpimo šaltiniu: Jimo Jarmuscho juostos „Šuo vaiduolis: Samurajaus kelias“, Johno Woo filmo „Samdomas žudikas“ ir kt.

Jeanas-Pierre'as Melville'is (tikroji pavardė Jeanas-Pierre'as Grumbachas, 1917–1973, Paryžiuje, Prancūzijoje) – prancūzų kino režisierius, scenaristas, prodiuseris. Slapyvardžiu pasirinko mėgstamo rašytojo Hermano Melville'io pavardę. Filmuoti pradėjo dar vaikystėje tėvo padovanota mėgėjiška kamera. 1946 m. įkūrė kino kompaniją ir pradėjo kurti mažo biudžeto filmus, kurie buvo filmuojami ne studijos paviljonuose, o gatvėje ir kitose realiose vietose. Juose dažniausiai vaidino neprofesionalūs aktoriai (draugai, kolegos), o pats J. P. Melville'is ne tik režisavo, bet ir buvo savo ankstyvųjų filmų operatorius, dailininkas bei montuotojas. Toks nepriklausomos kino kompanijos modelis ir jo filmų estetika bei stilius įkvėpė prancūzų „Naujosios bangos“ kūrėjus. Didžiausią įtaką režisieriaus kūrybai padarė klasikinės Holivudo kriminalinės dramos bei prancūzų poetinis realizmas, siurrealizmas, egzistencializmas. Reikšmingiausi J. P. Melville'io filmai: „Bobas lošėjas“ (1955), „Skundikas“ (1962), „Antrasis kvėpavimas“ (1966), „Samurajus“ (1967), kuriuose dėmesys koncentruojamas ne į detektyvinį siužetą, bet į psichologinę motyvaciją, vidinius herojų konfliktus, kuriamas garbingo vienišo, vietos visuomenėje nerandančio nusikaltėlio paveikslas. J. P. Melville'is sukūrė epizodinius vaidmenis paties režisuotame filme „Du vyrai Manhetene“ (1959) bei kitų prancūzų režisierių juostose: Jeano Luco Godard'o „Iki paskutinio atodūsio“ (1959), Jeano Cocteau filme „Orfėjas“ (1950), Claude'o Chabrolio juostoje „Mėlynbarzdis“ (1963) ir kt. Didelę įtaką padarė nepriklausomiems JAV kino režisieriams: Martinui Scorsesei, Jimui Jarmuschui, Quentinui Tarantino bei Rytų kino autoriams.

Kultūra gyvai

Kinas mieste

2009 06 17 - 2009 08 21 / Europos kinas istoriniuose Vilniaus ir Kauno kiemuose

 




© 2009 Visos teisės saugomos.
VšĮ Meno avilys.

Sprendimas: TAPE