Stan Vanderbeek
Stan Vanderbeek


Science Friction, 1959, 10 min.
A La Mode, 1959, 7 min.
Breathdeath, 1963, 15 min.
Poemfield N°2, 1966, 6 min.
Achooo Mr. Kerrooschev, 1960, 2 min.
See Saw Seams, 1965,  9 min.
Panels For The Walls Of The World, 1967,  8 min.
Oh, 1968,  9 min. 30 s.
Symmetricks, 1972, 6 min.
 
Jonas Mekas apie savo kolegą, avangardinio kino kūrėją Staną Vanderbeeką sako: „ Jis yra vienas iš nedaugelio tikrų kino menininkų – poetas, klounas, besijuokiantis žmogus Bombos amžiuje“.


S. Vanderbeeko trumpi eksperimentiniai filmai, kuriuos jis kūrė beveik tris dešimtmečius, stebina savo įvairove, originalumu, išradingumu, sugebėjimu derinti technikos išradimus ir meninius ieškojimus bei filosofinius tyrinėjimus apie vaizdų suvokimą. Kiekviename jo filme ieškoma naujų raiškos būdų, jungiama įvairių technikų animacija, dokumentiniai kadrai, tapyba. Pavyzdžiui, siurrealistinį koliažą „A la mode“ režisierius apibūdina kaip „montažą apie moterį ir jos išvaizdą, apie grožį ir moteriškumą, apie jo formavimą ir įsivaizdavimą. Tai puošni satyra“.  Satyra yra ir juosta „Science Friction“, sukurta iš stop-kadrų, tik šį kartą – politinė-socialinė, tyrinėjanti masinių informacijos priemonių, technologinių naujovių įtaką visuomenei. Ironiškas filmas „Achooo Mr. Kerrooscev“ skirtas buvusiam TSRS politiniam lyderiui Nikitai Chruščiovui. Juosta „Breathdeath“, įkvėpta XV a. medžio raižinių. „Mirties šokis“, yra nuotraukų ir kino kronikos kadrų koliažas. Tai „juodoji“ komedija skirta Charlie'iui Chaplinui ir Busteriui Keatonui. Tarsi abstrakčių vaizdų mozaikos sukurti „Poemfields“ laikomi vieni pirmųjų kompiuterinės grafikos bandymų kine.


Stanas Vanderbeekas (g. 1927, Niujorke, JAV – m. 1984, Kolumbijoje, JAV) – vienas iškiliausių JAV avangardinių, eksperimentinių filmų kūrėjų. Studijavo tapybą ir architektūrą Niujorko bei Šiaurės Karolinos meno koledžuose. 6-tojo dešimtmečio viduryje pradėjo kurti animacinius koliažus, įkvėptus siurrealizmo ir dadaizmo idėjų, tačiau savo laisva ekspresija artimesnius „bitnikų“ kultūrai. Niujorke įsteigė audiovizualinę laboratoriją „The Movie-Drome“. Filmavo modernaus šokio pasirodymus, rengė įvairius multimedijinius projektus, dirbo eksperimentinės kompiuterinės grafikos srityje, kūrė kompiuterinę animaciją, dėstė meno mokyklose. Labai domėjosi naujausiais technikos išradimais audiovizualinės komunikacijos srityje ir bandė juos pritaikyti savo kūryboje. Garsiausi jo filmai: „Science Friction“ (1959), „Poemfields“ (1966), „A la mode“ (1959), „Breathdeath“ (1963) ir kt. Visi jie laikomi Amerikos avangardinio kino klasika ir saugomi prestižiniuose modernaus meno muziejuose.


„Spartus technologijų vystymasis XX a. antrojoje pusėje pakeis ateitį taip, kad žmogus pavys savo paties sukurtą mašiną. Žmogus pats taps mašina, sparčiai judančia besikeičiančiame pasaulyje. Techniniai atradimai komunikacijos srityje jau beveik pralenkė emocinį ir socialinį komunikacijos aspektą“,  sakė S. Vanderbeekas. 

Kultūra gyvai

Kinas mieste

2009 06 17 - 2009 08 21 / Europos kinas istoriniuose Vilniaus ir Kauno kiemuose

 




© 2009 Visos teisės saugomos.
VšĮ Meno avilys.

Sprendimas: TAPE