Sąjungos aikštė Vilijampolėje – žydai Kaune
Sąjungos aikštė Vilijampolėje – žydai Kaune
 

Keista šlove ir nepalaužiamais stereotipais apraizgyta Kauno miesto dalis – Vilijampolė. Dėl keistų gandų ir galbūt ne itin modernios architektūros šis miesto rajonas daugumai Kauno gyventojų vis dar tebėra nepažinta žemė.

Korektiškumo dėlei reikia pasakyti, kad Vilijampolė iki XX amžiaus antrojo dešimtmečio buvo atskiras miestelis, valdytas atskira teise. XIX amžiuje labiausiai jį garsino žydų tautybės gyventojai. Kodėl taip arti Kauno buvęs miestelis turėjo tokį etninį veidą?

Žydai Kauno mieste pradėjo kurtis XVII amžiaus antroje pusėje, tačiau netrukus jų gyvenimą Kaune ėmė riboti valdovų potvarkiai: 1682 m. Lenkijos ir Lietuvos valdovas Jonas Sobieskis uždraudė Kaune apsigyventi žydų kilmės asmenims, todėl dauguma jų apsigyveno kitoje Neries pusėje, šalia Kauno buvusioje Vilijampolėje. Taip dėl įvairiausių draudimų Vilijampolė tapo žydų apgyvendinta teritorija. Tik 1858 m. žydams buvo leista laisvai gyventi visame Kauno mieste.

Dėl talentingų prekybininkų ir amatininkų veiklos XVIII a. antroje pusėje Vilijampolė tapo rimta Kauno konkurente. Šiandien kauniečiai su pasididžiavimu vardina seniausias pramonines Kauno įmones, bet nedaug kas gali pasakyti, o kur buvo atidarytas pirmasis fabrikas? Teisus bus tas, kuris spės, jog tai Vilijampolė. Seniausia pramoninė Kauno alaus darykla „I. B. Volfo“ taip pat buvo atidaryta ne Kauno mieste, o Vilijampolėje. Ir tik vėliau jos savininkai perėmė Kaune veikusias alaus daryklas. Vilijampolėje sėkmingai kūrėsi ir klestėjo kitų pramonės šakų įmonės. Vienos jų apogėjų pasiekė laikinosios sostinės laikotarpiu, kitos klestėjo sovietmečiu. Tačiau Vilijampolė buvo garsi ne vien prekyba ir amatais.

XIX a. pabaigoje Vilijampolė garsėjo kaip kultūros ir švietimo centas. Rytų Europoje pagarsėjo dar 1882 m. įkurta „Slabados ješyva“ (rabinų mokykla) „Kneset–Israel“ („Izraelio susirinkimas“), pavadinta kurį laiką jai vadovavusio naujos judaizmo krypties „Musar“ (moralė) įkūrėjo rabino Izraelio Salanterio vardu. Ši rabinų seminarija pasižymėjo griežta tvarka ir izoliacija nuo išorės įtakų. 1897 m. nuo jos atskilusieji sukūrė naują ješyvą „Kneset Bet–Ickach“, pavadintą Ickacho Elchanano Spektoriaus vardu. 1899 m. Vilijampolės ješyva buvo viena didžiausių ir žymiausių Europoje, vienu metu joje mokėsi daugiau nei 300 žmonių. Labiausiai ji suklestėjo po Pirmojo pasaulinio karo – tapo viso regiono ortodoksų centru (pvz., 1920 m. mokėsi virš 500 asmenų). Pirmosios Lietuvos Respublikos metais ješyva nesėkmingai bandė gauti aukštosios mokyklos statusą. Klestinti Kauno ir Lietuvos žydų bendruomenė patyrė didžiulį sukrėtimą Antrojo pasaulinio karo metais. 1941 m. Kauną okupavus naciams, žydams buvo liepta per mėnesį (nuo liepos 15 iki rugpjūčio 15 d.) persikelti į getą Vilijampolėje. 1943 m. rudenį Vilijampolės getas buvo paverstas koncentracijos stovykla. Kauno geto istorija baigėsi 1944 m. liepą. Pasitraukdami naciai sprogdino ir degino namus, Vilijampolėje teliko beveik vieni griuvėsiai. Holokaustą išgyvenę Kauno žydai persikėlė į Izraelį. Okupacijos ir katastrofos iš esmės pakeitė etninę Vilijampolės gyventojų sudėtį.

Ideologijų kaitą mieste bene geriausiai iliustruoja Sąjungos aikštė Vilijampolėje, kurioje iki dabar likę memorialo žuvusiems komjaunuoliams likučiai. Šiandienos kauniečiui nuostabą kelia tai, kad ir Vilijampolė kadaise turėjo savo kino teatrą – „Vilnis“ (prie Sąjungos aikštės). Sovietmečiu ir pirmaisiais nepriklausomybės metais žiūrėti kino filmų į jį susirinkdavo minios žmonių, neretai į seansus būdavo sunku gauti bilietų. Simboliška, kad šiandien kinas nors trumpam grįžta į savo buvusių namų prieangį.

Kultūra gyvai

Kinas mieste

2009 06 17 - 2009 08 21 / Europos kinas istoriniuose Vilniaus ir Kauno kiemuose

 




© 2009 Visos teisės saugomos.
VšĮ Meno avilys.

Sprendimas: TAPE