VDU Svečių namų kiemelis- Lietuviškoji „Hanza“
VDU Svečių namų kiemelis- Lietuviškoji „Hanza“
 

Dabartinės Muitinės gatvės kvartalas anksčiau vadintas „Vokios kampu“ (t. y. vokiečių kampu). Šiame kvartale bene geriausiai vokišką kultūrą Kauno mieste reprezentuoja evangelikų-liuteronų bažnyčia ir buvę liuteronų konsistorijos namai, statyti XVII amžiuje (dabartinis Vilniaus dailės akademijos, Kauno dailės fakultetas).

Ši Kauno Senamiesčio dalis „Vokios kampo“ pavadinimą gavo neatsitiktinai. Šioje vietoje ėmė kurtis pirmieji vokiečių pirkliai ir amatininkai, neturėję teisės XIV–XV amžiuje gyventi Kauno miesto teritorijoje. Būdami katalikais jie kurį laiką meldėsi pranciškonams priklausiusioje Vytauto Didžiojo (Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų) bažnyčioje. Vokiškose žemėse įsigalint protestantizmui ir vėliau jam plintant Lietuvoje, Kauno vokiečiai, kurių dauguma buvo evangelikai liuteronai, po ilgų kovų su katalikiško miesto magistratu 1683 m. ties Nemunu pasistatė savo bažnyčią.

Dėl Kauno vokiečių bendruomenės veiklos ir jų ryšių su vokiškomis žemėmis Kaunas kurį laiką buvo pirklių sąjungos – „Hanza“ – faktorija. Toks statusas įgytas ne tik dėl to, kad įsikūrė vokiečių bendruomenė, bet visų pirma dėl prekybinių kelių (tiek sausuma, tiek vandeniu) susikryžiavimas Kaune. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovo nurodymu pirkliai atvykę į Kauną privalėjo iškrauti prekes Kauno muitinėje, čia jas pažymėti ir tik po trijų dienų galėjo transportuoti jas į Lietuvos gilumą – tai vadinamoji sankrovos teisė, stiprinusi vietinių pirklių pozicijas. XV a. pabaigoje valdovas draudė į Kauno miestą atvykusiems svetimiems pirkliams prekiauti Lietuvos kaimuose ir Magdeburgo teisės neturėjusiuose miesteliuose, leista prekiauti tik Kauno mieste ir tik su Kauno miestiečiais. Todėl Kaune ir yra Muitinės gatvė ir būtent tame miesto kvartale, kurio praeitis siejasi su vokiečių kultūra. Vokiečiai Kaune pagarsėjo ne vien kaip puikūs prekybininkai ir amatininkai, skirtingais kultūriniais artefaktais susieję

Kauną ir savo gimtuosius miestus vokiškiose žemėse, ilgainiui jie vis aktyviau ir intensyviau įsiliejo į Kauno miesto reikalus. Laikui bėgant vokiečiai tapo ne tik stebėtojais bei įvairių prievolių vykdytojais, bet ir aktyviais visuomeninio gyvenimo dalyviais bei miesto savivaldos atstovais. XVI a. Kauno miesto burmistrais buvo ir vokiečių kilmės asmenys. Iki pat Antrojo pasaulinio karo vokiečių bendruomenė turėjo savo atstovus miesto valdžioje.

Vytauto Didžiojo universiteto Svečių namai įsikūrė pastate, menančiame prekybos tradicijas. Jį apie 1853 m. pastatė pirklys Merkelis Kadisonas. Šis pastatas dėl prekybinės  paskirties vadintas „mėsos eilėmis“. Tai ilgas pastatas, supantis stačiakampį pereinamą kiemą su 32 krautuvėlėmis, sandėliais bei gyvenamąja erdve. Sovietmečiu pastatas buvo gyvenamas, bet smarkiai apleistas. Daugiau kaip prieš dešimtmetį jį restauravus, čia įsikūrė VDU Svečių namai.

Kultūra gyvai

Kinas mieste

2009 06 17 - 2009 08 21 / Europos kinas istoriniuose Vilniaus ir Kauno kiemuose

 




© 2009 Visos teisės saugomos.
VšĮ Meno avilys.

Sprendimas: TAPE