Vienožinskio menų fakulteto kiemas – itališkieji fragmentai
Vienožinskio menų fakulteto kiemas – itališkieji fragmentai
 

Žaliakalnis – legendinė Kauno miesto dalis, stereotipais suaugusi su Kauno, laikinosios sostinės, įvaizdžiu. Nors dabar Žaliakalnis gana intensyviai urbanizuotas, tačiau jo užstatymas gana vėlyvas. Pasakojama, kad žiloje senovėje jo vietoje tebuvo ošianti įvairių medžių giria, kurioje augę ąžuolai ir liepos buvo senojo Kauno pasididžiavimas. Neveltui Kauno liepų medus ir midus anksčiau garsėjo toli už miesto ribų.

XIX a. viduryje Kaunui tapus gubernijos centru, susirūpinta miesto raida. 1847 m. buvo paruoštas miesto plėtros planas, pagal kurį Žaliakalnis dar nebuvo miesto dalimi, jame nebūta net pastatų. Tačiau nutiesus dabartinį Savanorių prospektą, abipus jo miestas ėmė augti ir plėstis, pradėti statyti daugiausiai mediniai namai. Na, o 1889 m. Žaliakalnis kartu su Vytauto kalnu (XIX a. rusų pramintu „Petrovskaja gora, Petrovka“) tapo miesto zona.

Dabartinis Kauno kolegijos, Justinio Vienožinskio menų fakultetas yra įsikūręs vaizdingoje Žaliakalnio vietoje (žinomoje Pelėdų kalno pavadinimu). Ši vieta laikinosios sostinės svečius viliojo ne vien įstabiu vaizdu į Kauno senamiestį ir Naujamiestį, bet kvietė aplankyti pirmąją Kaune M. K. Čiurlionio galeriją. Valstybei susirūpinus iškilaus dailininko paveldo išsaugojimu buvo pastatyti laikini galerijos rūmai. Statybine medžiaga šiems rūmams tapo carinės tvirtovės statiniai. 1924 m. Ąžuolų kalne susprogdinus bateriją, tvirtovės plytos buvo panaudotos būsimos galerijos statybai, o 1925 m. dar nebaigtuose rūmuose buvo surengta jubiliejinė M. K. Čiurlionio kūrinių paroda. Kiek anksčiau nei buvo pastatyta galerija, savo rūmus 1923 m. pasistatė Meno mokykla. Kai buvusiuose Liaudies namuose jau nebetilpo dailės kursų lankytojai, dailininkui Justinui Vienožinskiui buvo pavesta rasti Kaune tinkamą žemės sklypą naujai mokyklai. 1922 m. baterijos kalne pagal architekto Vladimiro Dubeneckio parengtą projektą buvo pradėti statyti rūmai, kuriuose ir šiandien mokoma meno subtilybių. Rodos tinkamesnės vietos už būsimąjį Pelėdų kalną taip ir nepavyko rasti. Simboliška, kad Kaune meno centru tapo vieta žymėjusi valstybės galią. XIX amžiuje miestą apjuosus tvirtovės žiedu, ant šioje vietoje įrengtos baterijos pylimo plevėsavo carinės Rusijos, vėliau kaizerinės Vokietijos vėliava, kol pagaliau ją pakeitė Lietuvos trispalvė.

Italijos kultūros pėdsakų gerai paieškoję galėtume rasti skirtingose Kauno vietose. Lietuvos ir Italijos sąsajų galėtume ieškoti architektūros pavelde (kai kurios bažnyčios ir vienuolynai – tarsi Italijos atspindžiai šiandienos Kaune), gabalėlio Italijos teritorijos galėtume tikėtis ir  kitame Žaliakalnio krašte (ano meto Lietuvos sostinėje stovėjusio Italijos pasiuntinybės pastato), bet Kaune – laikinojoje sostinėje, buvo žinoma, jog norint pasiekti M. K. Čiurlionio galeriją iš miesto centro reikia eiti: „Seimo g-vės pabaigoje prasidedančia Italijos g-ve iki užėjus ant kalno pasimato geležine tvora užtvertas plotas kairėje g-vės pusėje“. Tokį patarimą miesto svečias išgirsdavo XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje. Pabandę pakartoti šį kelią taip pat užkiltume į Žaliakalnį, bet šiandieninį lankytoją pasitiktų ant tvoros stulpų tupinčios pelėdos.

Kultūra gyvai

Kinas mieste

2009 06 17 - 2009 08 21 / Europos kinas istoriniuose Vilniaus ir Kauno kiemuose

 




© 2009 Visos teisės saugomos.
VšĮ Meno avilys.

Sprendimas: TAPE