Švč. Trejybės bažnyčia ir Bazilijonų vienuolynas: pamirštoji unitų šventovė
Švč. Trejybės bažnyčia ir Bazilijonų vienuolynas: pamirštoji unitų šventovė


Šiandien galėtume būti valdomi ir iš Kremliaus. Ši kontroversiška mintis pagrįsta ne tik XIX–XX a., bet ir žymiai ankstesne istorine patirtimi, siekiančia dar XIV a. Tuo metu LDK valdovai priėmė lemiamą sprendimą, susiejusį šalį su katalikų krikščionybės arealu – Vakarų Europa, o ne stačiatikių – Rytų Europa. O tikimybės apsispręsti pastarosios naudai būta didelės: stačiatikiai buvo pirmieji krikščionys, kuriuos pažino LDK valdovai pagonys, jų įtaka politiniame gyvenime buvo itin svari. Stačiatikiai tapo ir pirmaisiais krikščionimis savo kankinyste paliudijusiais tikėjimo tvirtumą. Visgi konfesinis apsisprendimas, išreikštas katalikų krikštu 1387 m., nulėmė provakarietišką orientaciją, kuri laikui bėgant tapo esmine kratantis stiprėjančios Maskvos įtakos.

Po krikšto stačiatikių, sudariusių LDK valstybės gyventojų daugumą, politinis ir socialinis statusas smarkiai pasikeitė. Tik patys galingiausi stačiatikiai didikai buvo įsileidžiami į politinio elito gretas. Tačiau siekiant išlaikyti įtaką Rytų žemėse (dabartinėje Baltarusijoje, Ukrainoje), kuriose stačiatikybė buvo dominuojanti religija, LDK valdovai sąmoningai laikėsi prostačiatikiškos politikos. Toks dvigubas konfesinis žaidimas lėmė dviejų krikščionybės šakų gyvavimą greta vienoje valstybėje. Ši dviejų religinių tradicijų sąveika bei bajorijos politiniai-socialiniai integraciniai procesai palaipsniui atvedė prie bažnytinės unijos projekto įgyvendinimo – 1596 m. paskelbta Brastos bažnytinė unija. Pagal ją sukurta nauja krikščioniška konfesija – unitai, vėliau imti vadinti graikų apeigų katalikais. Unitai išreiškė dviejų senųjų krikščioniškų religijų sintezę – jie pripažino Romos popiežiaus viršenybę bei svarbiausias katalikų dogmas, tačiau išsaugojo savitą per 500 metus Kijevo Bažnyčioje susiformavusią liturgiją, tradicijas ir gimtąją ukrainiečių kalbą. Užsitikrinę valdovo protekciją graikų katalikai pagal skaitlingumą bei įtaką veikiai tapo antrąja konfesija Vilniuje ir visoje LDK. Tuo tarpu Vilnius tapo svarbiausiu unitų religiniu centru. XVII a. vid. graikų katalikų metropolitas savo rezidenciją galutinai perkėlė į Vilnių. O nuo 1609 m. Švč. Trejybės cerkvė/bažnyčia ir vienuolynas tampa svarbiausiu unitų kultūros židiniu ne tik Vilniuje, bet ir visoje LDK. 1617 m. prie šios cerkvės sukuriamas Bazilijonų ordinas, kurio įkūrėjais tampa Juozapatas Kuncevičius ir Juozas Veljaminas Rutskis. Šie du vienuoliai 1617 m. į Rūtos dvarą prie Naugarduko sukvietė Bazilijonų vienuolynų kapitulą, kuri, sujungusi penkis Bazilijonų vienuolynus (Vilniaus, Biteno, Žirovicų, Minsko ir Naugarduko), įkūrė Šv. Bazilijaus Didžiojo ordiną – Švč. Trejybės kongregaciją su centru Vilniuje. XIX a. unijos priešų nužudytas Juozapatas Kuncevičius paskelbiamas šventuoju ir tapo pirmuoju graikų katalikų šventuoju bei pirmuoju Romos popiežiaus kanonizuotu ukrainiečiu. Vėliau J. V. Rutskis tampa Kijevo metropolitu ir laikomas pirmuoju unitų bažnyčios ir vienuolyno fundatoriumi.

Švč. Trejybės bažnyčia ir Bazilijonų vienuolynas, tapę centrine unitų veiklos vieta, žymi ir minėtą stačiatikiškos tradicijos pradžią. Pagal legendą ant Švč. Trejybės kalno, kur stovi vienuolynas, 1347 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo nurodymu buvo nužudyti pirmieji Lietuvos krikščionys kankiniai – stačiatikiai Jonas, Antonijus ir Eustachijus. Šiam įvykiui atminti apie 1374 m., esą Algirdo žmonos valia, jų žūties vietoje buvo pastatyta medinė Švč. Trejybės cerkvė. Mūrinės cerkvės ir vienuolyno ansamblis pradėtas formuoti XVI a. pradžioje, galingiausio to meto LDK stačiatikio Konstantino Ostrogiškio iniciatyva. Cerkvei ir vienuolynui atitekus unitams, ansamblis toliau plečiamas ir puošiamas: atstatytas sugriuvęs vienuolynas, šonuose pastatytos dvi koplyčios ir t.t. 1760 m. gaisrui smarkiai suniokojus ansamblį, bažnyčios ir vienuolyno atstatymo darbams vadovauja žymiausias LDK vėlyvojo baroko architektas Jonas Kristupas Glaubicas. Vienas išraiškingiausių šios rekonstrukcijos metu atsiradusių ansamblio elementų – vienuolyno vartai, laikomi vienais didžiausių ir gražiausių vėlyvojo baroko vartų Lietuvoje.

Vienuolyno situacija iš esmės pasikeitė XIX a. Lietuvai patekus į carinės Rusijos imperijos sudėtį. Prostačiatikiška valstybės politika lėmė palaipsninį unitų konfesijos sunaikinimą – jie verčiami pereiti į stačiatikius, Romos katalikus arba pasitraukti iš carinės Rusijos teritorijos į dabartinę Lenkiją ir Vakarų Ukrainą. Šie įvykiai palietė ir Švč. Trejybės vienuolyną. Iš čia Bazilijonai buvo išvaryti dar 1821 m. Jų šventovėje įkurta stačiatikių Apreiškimo cerkvė, vyrų vienuolyno sparne įrengtas kalėjimas, kuriame siautėjant filomatų bylai 1823—1824 m. kalinti Vilniaus universiteto studentai. Čia kalėjo ir bene garsiausias lenkų poetas Adomas Mickevičius. Dar studijuodamas Vilniaus universitete A. Mickevičius buvo vienas iš 1817 m. įkurtos slaptos filomatų draugijos steigėjų. Slaptoji draugija savo uždaviniu laikė savišvietą ir moralinį tobulėjimą, drauge puoselėjo anticarines nuotaikas. 1823 m. carinei valdžiai išsiaiškinus apie slaptąsias studentų organizacijas, su kitais nariais buvo suimtas ir A. Mickevičius. Jis Švč. Trejybės Bazilijonų vienuolyne buvo kalinamas nuo 1823 lapkričio 4 d. iki 1824 m. balandžio 21 d.

Vienuolyno celė Nr. 4, kurioje kalėjo poetas, literatūros istorijoje žinoma Konrado celės vardu, nes toje pačioje celėje A. Mickevičius „įkalino“ pagrindinį Vėlinių III dalies veikėją. Būtent ant šios celės sienos vėlinių dieną Gustavas paliko įrašą, žymintį vidinę jo metamorfozę, ir pasivadino Konradu (pagal „Konrado Valenrodo“ veikėją): „Gustavas mirė 1823 m. lapkričio 1. Čia gimė Konradas 1823 lapkričio l“. Šiame kūrinyje poetas aprašė sumaištį ir represijas, kurias teko patirti filomatų bylos metu. Lietuvos vardu pavadintame prologe ir kitose trijose scenose veiksmas vyksta Vilniuje, Aušros Vartų gatvėje bei Bazilijonų vienuolyne. Daugelio veikėjų prototipai – istoriniai asmenys, poeto bičiuliai.

Šiandien Švč. Trejybės bažnyčia ir vienuolynas vėl teisėtai priklauso unitų religinei bendruomenei, kurios centras persikėlęs į Ukrainą. Todėl ir Vilniuje veikiantys Bazilijonai glaudžiai susiję su Ukraina. Šiandien vienuolyno pastatuose įsikūręs viešbutis „Pas Baziljonus“ bei restoranas „Dom minestra“ dėmesį traukiantis išskirtiniais patiekalais, gaminamais pagal senus vienuolių receptus. O Konrado celė bei muziejus vilioja gausius lenkų turistų būrius.

Kultūra gyvai

Kinas mieste

2009 06 17 - 2009 08 21 / Europos kinas istoriniuose Vilniaus ir Kauno kiemuose

 




© 2009 Visos teisės saugomos.
VšĮ Meno avilys.

Sprendimas: TAPE