Teatro, muzikos ir kino muziejus –  lietuviško teatro ir kino ištakų sergėtojas
Teatro, muzikos ir kino muziejus – lietuviško teatro ir kino ištakų sergėtojas


„Būsi Radvilo („rado vilko“), nes radau tave vilko guolyje, – tarė Krivis Lizdeika vaikui, rastam vilko guolyje“. Taip legenda pasakoja apie didžios LDK didikų giminės – Radvilų pradžią. Visgi istoriniai šaltiniai teigia šiek tiek kitokią istorinę tiesą: Radvilų giminė kilusi iš bajorų Astikų, kurių tėvonija buvusi netoli Kernavės. Vytauto Didžiojo bendražygis Kristinas Astikas turėjo sūnų Radvilą Astikaitį, kuris ir laikomas giminės pradininku, jo vardas ir virto giminės pavarde. Pirmasis šia pavarde rašėsi Lietuvos kancleris Mikalojus Radvila, pramintas Senuoju. Čia skaitytojas gali nevalingai stabtelti mintyse, tardamas: „Na gerai, gerai, visa tai įdomu, bet kuo čia dėti Radvilos? Juk turėtų rašyti apie muziejų...“ Tad atsakome: Teatro, muzikos ir kino muziejus įsikūręs XVII a. renesanso ir baroko stiliaus pastate – Mažuosiuose Radvilų rūmuose ir toliau tęsiame iškilios LDK giminės aptarimą. Radvilos iškilo XVI a. Pradžioje ir vyravo LDK politiniame ir kultūriniame gyvenime iki pat XVIII a. pab. Tai buvo viena turtingiausių Europos giminių  ir vienintelė Lietuvoje giminė turėjusi Šventosios Romos imperijos kunigaikščių titulą. Radvilos valdė Mažuosius Radvilų rūmus visą savo giminės klestėjimo laiką. Čia buvusius pastatus dar XVI a. įsigijo Radvila Juodasis. Rūmai ypatingai išgarsėjo XVIII a., juos paveldėjus Vilniaus vaivadai ir LDK didžiajam etmonui Mykolui Kazimierui Radvilai Žuvelei. Rūmus garsino ištaigingi pokyliai, kuriuos ypač mėgo Radvila Žuvelė, ir jo žmonos Pranciškos Uršulės Radvilienės 1747 m. čia įkurtas dvaro teatras, didžiausias to meto Vilniuje.


Teatro istorija šiame pastate atsekama iki pat XIX a. vid. – 1795 m. čia persikėlė profesionalus Vilniaus miesto teatras, o nuo 1810 m. jį iškėlus Mažuosiuose Radvilų rūmuose dar kelis dešimtmečius vaidino įvairios teatro trupės. Vilniaus miesto teatro repertuarą tvirtino Vilniaus universitetas. Teatre režisuotos dramos, operos pagal F. Šilerio, Voltero, Dž. Rosinio ir kt. autorių kūrinius, o dekoracijas tapė pats klasicizmo Europoje pradininkas – Pranciškus Smuglevičius. Nuo XIX a. vid. Mažieji Radvilų rūmai pritaikyti butams...


Pastatas prie savo su teatru susijusių ištakų sugrįžo XX a. aštuntajame dešimtmetyje, čia įkurdinus Jaunimo teatro pagalbines patalpas. O nuo 1996 m. į rūmus įsikelia Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus. Muziejaus įkūrimas siejamas su teatro muziejaus įsteigimu Kauno Vytauto Didžiojo universiteto patalpose, kuriuo rūpinosi Balys Sruoga ir Vincas Krėvė Mickevičius. Karo metu išblaškytais muziejaus eksponatais susirūpinta pokariu ir 1957 m. įsteigtas teatro muziejaus skyrius, kuris 1964 m. pavadintas Teatro ir muzikos muziejumi ir perduotas Lietuvos dailės muziejaus žinion. Kino skyrius įsteigtas vėliausiai – 1992 m., kai muziejui suteikta savivalda.


Muziejus didžiuojasi vieno pirmųjų operatorių Lietuvoje Stepo Uzdono palikimu, kuriam priklauso 10 kino kamerų pagamintų 1930–1970 m. bei visame pasaulyje garsaus kino įrangos gamintojo ir išradėjo „Arnold and Richter“ („Arri“) filmų kopijavimo aparatais (1934–1935 m. gamybos). Vienas seniausių eksponatų – 1687 metų Vilniaus mokyklinio teatro panegirika „Algirdas Didysis Lietuvos kunigaikštis“. Muziejuje saugoma itin vertinga, gausi ir reta XVIII–XX a. muzikos instrumentų kolekcija, kurioje yra ir patefonų pirmtakų – mechaninių muzikos instrumentų (polifonų, sinfonjonų, pianolų), kurių dauguma pagaminta garsiojoje J. H. Zimmermanno įmonėje. Vertingiausia muziejaus bibliotekos dalis – teatrologo Vytauto Maknio, kompozitoriaus Juozo Kamaičio asmeninės bibliotekos. Muziejuje saugomi ir mažai žinomos iškilios tarpukario aktorės Unės Babickaitės (Une Baye), vaidinusios Amerikos, Paryžiaus, Londono teatrų scenose bei kino filmuose palikimas.


Muziejaus kino skyriuje kaupiama įvairi medžiaga, susijusi ir su Lietuvos, ir su užsienio lietuvių kinematografija susijusi medžiaga. Kolekciją sudaro ir asmeniniai kūrėjų fondai bei su kino kūrimu susiję eksponatai. Greta iškilių Lietuvos kino kūrėjų palikimo, muziejus saugo ir sovietmečiu įkurtos Lietuvos kino studijos dokumentus bei eksponatus.

Kultūra gyvai

Kinas mieste

2009 06 17 - 2009 08 21 / Europos kinas istoriniuose Vilniaus ir Kauno kiemuose

 




© 2009 Visos teisės saugomos.
VšĮ Meno avilys.

Sprendimas: TAPE